Telefonas Klaustukas Sitemap

Fondai (bibliotekininkui)

Kokie įstatymai svarbūs organizuojant bibliotekų fondus?
  • Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymas
  • Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas
  • Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas
  • Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas
  • Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas
  • Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas
  • Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas

Visus Lietuvos Respublikos įstatymus ir jų pakeitimus rasite Teisės aktų registre (TAR) arba Nacionalinės bibliotekos interneto svetainėje bibliotekininkui skirtoje dalyje „Norminiai ir teisės dokumentai“

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kokiais teisės aktais vadovautis organizuojant bibliotekos fondus?

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą, Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymais patvirtinti šie bibliotekų fondų organizavimą reglamentuojantys dokumentai:

  1. Lietuvos bibliotekų fondo nuostatai: patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. ĮV-670 (Žin., 2006, Nr. 137-5242).
  2. Bibliotekų fondo apsaugos nuostatai: patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV- 499 (Žin., 2010, Nr. 120-6135).
  3. Senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondo formavimo, saugojimo ir naudojimo nuostatai:  patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ĮV-908 (TAR, 2016, Nr. 27410).
  4. Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo nuostatai: patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-1122 (TAR, 2017, Nr. 18864).
  5. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1997 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 757 „Dėl bibliotekos dokumentų formų patvirtinimo: [1.1. Bibliotekos inventoriaus knyga; 1.6. Skaitytojų pamestų ir vietoje jų priimtų spaudinių apskaitos knyga]“.
  6. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. ĮV-959 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. ĮV-757 „Dėl Bendrosios bibliotekos apskaitos knygos ir bibliotekos dienoraščio formų patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2014, Nr. 20037) ir kt.

Be išvardytų dokumentų, fondų organizavimo politikai įtaką daro ir bibliotekininkystės standartai (ISO, EN, LST, IFLA), kuriuose yra apibrėžti bibliotekų fondų sudarymo principai ir orientacinės normos. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. ĮV-323 patvirtintas „Bibliotekų veiklos norminių dokumentų ir Lietuvos standartų sąrašas“.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kokiais teisės aktais vadovautis organizuojant bibliotekos fondus, jeigu biblioteka nepavaldi Kultūros ministerijai?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 4 straipsniu (Kultūros ministerijos kompetencija bibliotekų veiklos valdymo srityje), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai pavesta vykdyti visų Lietuvos bibliotekų valstybinio valdymo institucijos funkcijas (atlikti pavaldžių bibliotekų kontrolę ir nepavaldžių bibliotekų priežiūrą). Dėl to Lietuvos Respublikos kultūros ministerija rengia, derina ir teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina bibliotekų veiklą reglamentuojančius dokumentus, kuriais turi vadovautis visos Lietuvos bibliotekos.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kokiuose reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti spaudinių ir kitų dokumentų įkainojimo kriterijai?

Dokumentų įkainojimo metodikos ar kito reglamentuojančio dokumento, kuriame būtų aprobuoti įkainojimo kriterijai, nėra. Reikėtų vadovautis profesine literatūra, publikuota bibliotekininkams skirtų straipsnių rinkinio „Šiandien aktualu“ numeriuose (1996, Nr. 2, p. 34–42; 1997, Nr. 1, p. 60–66; 2007, Nr. 2 (37), p. 119–128; 2011, Nr. 1 (44), p. 156–173; 2012, Nr. 1 (46), p. 154–170).

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kas ir kada patvirtino inventoriaus knygos formą ir kur tai paskelbta?

Inventoriaus knygos forma patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1997 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 575 1.1 punktu („Valstybės žiniose“ nebuvo publikuota), o Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-499 patvirtintų Bibliotekų fondo apsaugos nuostatų (Žin., 2010, Nr. 120-6135) 2 priede yra išvardyti privalomi vienetinės apskaitos elementai, tai: įrašo data, fondo kodas, inventoriaus numeris, autorius ir antraštė, skyrius pagal universaliąją dešimtainę klasifikaciją (UDK), leidimo metai, kaina (pagal tuo metu Lietuvoje galiojantį piniginį vienetą), įrašo numeris bendrojoje fondo apskaitos knygoje, lydimojo dokumento numeris, nurašymo akto data, nurašymo akto numeris, bibliotekos fondo patikrinimo žymėjimai, pastabos.

Inventoriaus knygos formos maketas Bibliotekų fondo apsaugos nuostatuose nepateiktas, kad bibliotekos galėtų lanksčiau tvarkyti apskaitą automatizuotu būdu. Svarbu, kad visų bibliotekų inventoriaus knygose būtų visi vienetinei apskaitai privalomi elementai.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip elgtis su fondų apskaitos dokumentais, jei pasikeičia bibliotekos pavadinimas?

Jei pasikeičia bibliotekos pavadinimas, inventoriaus ir bendrosios apskaitos knygose reikia įrašyti naują pavadinimą (popierinėje laikmenoje – virš buvusio pavadinimo, nenaikinant senojo, o jį perbraukiant). Svarbu, kad būtų aišku, kokiu teisės aktu ir kada tai įteisinta.

Neleistinas inventoriaus ir bendrosios fondo apskaitos knygų perrašymas. Tik ypatingais atvejais, susidarius aplinkybėms, kurias lemia ekstremalios stichinio ar techninio pobūdžio sąlygos, leidimą perrašyti apskaitos dokumentus gali duoti  bibliotekos savininkas.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kiek metų turi būti saugomi bibliotekos fondo apskaitos dokumentai?

Bibliotekoje pagrindiniai fondų apskaitos dokumentai, inventoriaus ir bendrosios apskaitos knygos saugomos nuolat, kiti apskaitos dokumentai, kurie siejami su turto apskaita ir finansiniais klausimais, saugomi 10 metų. Ilgiau saugoti galima, bet trumpiau – ne.

Dokumentų saugojimo terminai nustatyti Bibliotekų fondo apsaugos nuostatuose ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro patvirtintoje „Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje“ (galioja naujausia redakcija)

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Ar fondo apskaita turi būti tvarkoma tik elektroniniu būdu?

Bibliotekos fondo apskaita, tvarkoma mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis, turi vienodą juridinę galią.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Ar tikslinga pasitvirtinti darbo normas?

Automatizuodamos bibliotekinius procesus, bibliotekos gali nusistatyti orientacines laiko normas, kai tą patį darbą atlieka ne vienas darbuotojas, o darbuotojų grupė (pvz., inventorina knygas, kataloguoja, dalykina, sistemina). Nustatant darbo normas, rekomenduojama vadovautis Nacionalinės bibliotekos parengtu leidiniu „Darbo normavimas bibliotekoje“ (1999 m.), kuriame pateikta normų skaičiavimo metodika ir bibliotekoje atliekamų darbų apskaitos vienetų orientacinės laiko normos.

Atkreiptinas dėmesys, kad ten, kur darbai turi seką ir dirba vienas darbuotojas, skaičiuoti darbo normas netikslinga. Bibliotekos darbo organizavimas – tai ne tik bibliotekininko racionalus darbo laiko organizavimas, bet ir rūpinimasis vartotojais, nes bibliotekinių technologijų tobulinimas pirmiausia turi būti orientuojamas į vartotoją.

(Plačiau žr. – Darbo normavimas bibliotekose / Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Bibliotekininkystės centras; parengė Genovaitė Tamošiūnaitė; spec. redaktorius Vytautas Gudaitis. Vilnius: LNB, 1999. 24 p.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kokia Lietuvos bibliotekų fondų struktūra?

Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymo 17 straipsnyje apibrėžiama Lietuvos bibliotekų fondų struktūra, kurią sudaro:

  1. pagrindiniai fondai;
  2. depozitiniai fondai;
  3. mainų fondai;
  4. atsarginiai fondai;
  5. senų, retų ir ypač vertingų dokumentų fondai;
  6. Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas.

Kiekviena biblioteka turi pagrindinius fondus, kurių turinys turi atitikti bibliotekos veiklos profilį. Pvz., mokymo įstaigoje pagrindinis fondas turi užtikrinti mokymo procesą, mokslo institucijos biblioteka atsakinga už konkrečios mokslo šakos specialistų poreikių tenkinimą ir pan.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kuo skiriasi Mainų fondas nuo Atsarginio fondo?

Atsarginis ir mainų fondai yra sudaromi iš dubletų ir laikinai neaktualių (uždarytų filialų ir pan.) ar bibliotekos specialiai įsigytų dokumentų.

Atsarginiai fondai yra skirti pačios bibliotekos skyrių ir filialų fondams papildyti ir atnaujinti. Priskirti šiam fondui dokumentai iš buhalterinės apskaitos neišbraukiami, prireikus jie perduodami į bibliotekos padalinius ar filialus.

Mainų fonduose kaupiami dubletai, neprofiliniai, bibliotekai nereikalingi dokumentai, skirti keistis su kitomis užsienio ir Lietuvos bibliotekomis bei informacijos įstaigomis. Mainais perduoti dokumentus atskiro leidimo nereikia.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip formuojamas Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas?

Vadovaudamiesi naujausia Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 6 d nutarimo Nr. 999 „Dėl dokumentų privalomųjų egzempliorių skaičiaus ir jų perdavimo bibliotekoms“ redakcija, viešosios informacijos rengėjai perduoda visų rūšių dokumentų nemokamus privalomuosius egzempliorius. Gautų dokumentų pagrindu formuojamas publikuotų dokumentų archyvinis fondas (Plačiau žr. – TAR, 2017, Nr. 19810).

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kuriose Lietuvos bibliotekose saugomas Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvinis fondas?

Publikuotų dokumentų archyvinis fondas saugomas Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Atsarginis spaudos archyvinis fondas dokumentų saugumo ir išsaugojimo tikslais saugomas Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje.

(Plačiau žr. –  Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-1122 patvirtinti Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo nuostatai (TAR, 2017, Nr. 18864).  

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip tvarkomi dokumentai, gauti be lydimųjų dokumentų?

Paprastai dokumentai į biblioteką priimami su lydimuoju dokumentu (sąskaita faktūra, perdavimo–priėmimo aktu, dovanojimo aktu ar kt.). Tuo atveju, kai knygos į biblioteką pateko be lydimųjų dokumentų, komplektavimo skyriaus specialistai sudaro gautų dokumentų vardinį sąrašą, vėliau bibliotekos įkainojimo komisija įvertina gautus dokumentus, nustato jų kainas ir parengia priėmimo aktą. Kai gavimo šaltinio įvardyti neįmanoma, dokumentuose rašoma – „kiti finansavimo šaltiniai“ (dovanoti gyventojų, renginio dalyvių arba anonimo).

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip elgtis su spaudiniais, kurie į biblioteką pateko neįkainoti?

Neįkainotų dokumentų įtraukti į apskaitą negalima. Bibliotekos įkainojimo komisija, vadovaudamasi bibliotekos vadovo patvirtinta įkainojimo tvarka ir metodika, turi įkainoti dokumentus ir tuomet juos įtraukti į apskaitą.

Kaip reikalaujama nuo 2010 m. įsigaliojusiuose Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintuose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (12-asis ir 8-asis VSAFAS) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos patvirtintuose Bibliotekų fondų apsaugos nuostatuose, bibliotekų fonde neįkainotų dokumentų neturi būti.

(Plačiau žr. – Bibliotekos dokumentų fondo organizavimas / Genovaitė Ivaškevičienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2014, p. 43–44).

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip vykdoma periodinių leidinių apskaita?

Periodiniams leidiniams, kaip ir kitiems į biblioteką patekusiems spaudiniams, taikoma vienetinė ir bendroji apskaita.

Vienetinė apskaita. Visi gauti periodiniai leidiniai registruojami registracijos kortelėse arba programine įranga formuojamose rinkmenose, kuriose pateikiama visa informacija, būtina individualiai konkrečios rūšies dokumentų apskaitai.

Žurnalų privalomi registravimo elementai yra šie: pavadinimas, kalba, kaina, periodiškumas, fizinių vienetų skaičius, metai, mėnesiai, numeriai, leidimo vieta, ISSN (tarptautinis standartinis serialinio leidinio numeris), UDK, pastabos.

Laikraščių privalomi registravimo elementai yra šie: šifras, pavadinimas, kalba, kaina, periodiškumas, fizinių vienetų skaičius, metai, mėnuo, numeris, leidimo vieta, ISSN, UDK, pastabos.

Registracijos kortelė yra vienetinės apskaitos, užsakytų periodinių leidinių gavimo kontrolės, komplektavimo ir informavimo priemonė. Registracijos kortelės gali būti grupuojamos pagal leidinių rūšis (laikraščiai, žurnalai), metus, kalbas, abėcėlę ir kt.

Tuo atveju, kai leidiniai paliekami archyviniam ar nuolatiniam saugojimui, jie yra inventorinami. Terminuotą laiką (3, 5, 20, 25 metus ir pan.) saugomi periodiniai leidiniai neinventorinami, bet į bendrąją apskaitą įrašomi nurodant kainas.

Bendroji apskaita. Duomenys apie gaunamus periodinius leidinius į bendrosios apskaitos knygą įrašomi kartą per metus. Metams pasibaigus (galima ir dažniau), surašomas aktas: kiek kiekvieno pavadinimo laikraščių komplektų ir už kokią kainą paliekama, kiek žurnalų pavadinimų ir numerių paliekama – ir tai fiksuojama akte. Remiantis aktu, į bendrosios apskaitos knygos pirmąją dalį „Dokumentų gavimas“ įrašomas faktiškai gautų žurnalų (egzemplioriai, pavadinimai) ir laikraščių (metinių komplektų skaičius, pavadinimai) skaičius, nurodoma jų piniginė vertė (dažniausiai tai –prenumeratos kaina; jei įsigyjant periodinius leidinius buvo nuolaidų, akcijų, reikia rašyti tas kainas, kuriomis biblioteka įsigijo, o ne tą, kuri užrašyta ant leidinių).

Buhalterinėje apskaitoje turi būti fiksuojami ir periodiniai leidiniai, kurie saugomi daugiau nei metus. Dėl to metų pradžioje reikia nuspręsti, kiek kokių leidinių paliekama ir kiek buhalterija galės nurašyti.

Bendroji apskaita turi tris dalis jei per metus nurašyta periodinių leidinių, reikia užpildyti antrąją dalį „Dokumentų nurašymas“.

Kalendorinių metų pradžioje sumuojama, kiek periodinių leidinių gauta ir kiek nurašyta. Gauti duomenys perkeliami į bendrosios apskaitos knygos trečiąją dalį „Bibliotekos fondo judėjimas“, rodančią, kiek periodinių leidinių saugoma bibliotekoje ir kokios vertės.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Jei periodiką inventorinsime, labai išsiplės inventoriaus knyga. Ką tokiu atveju daryti?

Bibliotekų fondų apsaugos nuostatų 18.3 straipsnyje rašoma, kad „inventoriaus knyga yra viena visam fondui <…>“, bet nėra nurodyta, iš kiek dalių inventoriaus knyga turi būti sudaryta. Todėl periodiką inventorinančios bibliotekos gali spausdinti (formuoti) atskirą periodikos inventoriaus knygą. Tai turi būti aptarta bibliotekos fondų apskaitos tvarkoje, nuostatuose ar apraše.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Ar įtraukiant periodiką į bendrąją apskaitą būtina nurodyti šių spaudinių kainą?

Kainą bendrojoje apskaitoje reikia nurodyti – to (nuo 2010 m.) reikalauja viešojo sektoriaus apskaitos standartai.

Bendrosios apskaitos knygos pirmojoje dalyje „Dokumentų gavimas“ privaloma užpildyti 7 ir 8 grafas, t. y. įrašyti kainą. Analogiškai pildomos fondo bendrosios apskaitos knygos (registro) antroji ir trečioji dalys.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kokie į bibliotekos fondą patekę dokumentai neinventorinami?

Neinventorinami laikinojo pobūdžio dokumentai (kalendoriai, telefonų knygos, reklaminiai plakatai, proginiai leidinukai), kuriuose pateikiama trumpalaikė informacija ir kurių saugojimo terminas ne ilgesnis kaip metai.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus Vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kokie registrai naudojami grupuojamiesiems dokumentams registruoti?

Grupuojamiesiems dokumentams naudojamos specialios formos registracijos kortelės arba programine įranga formuojamos rinkmenos, kuriose teikiama visa informacija, būtina individualiai grupuojamųjų dokumentų apskaitai (apie ją žr. Bibliotekų fondų apsaugos nuostatų 5 priede (Žin., 2010, Nr. 120-6135).

Privalomi grupuojamųjų dokumentų registravimo elementai yra šie: grupės pavadinimas, kalba, kaina, fiziniai vienetai, skaičius, UDK, pastabos.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip inventorinamos kelių dalių mokymo priemonės ir dokumentai su atskirais priedais?

Pirmiausia reikia patikrinti knygose esančius tarptautinius unikalius ISBN, ISMN ar ISSN numerius. Jeigu registracijos numeriai skirtingi, į vienetinę apskaitą reikia traukti (inventorinti) kiekvieną leidinį atskirai, nurodant ir kiekvienos knygos kainą. Jei sąskaitoje nurodyta bendra pinigų suma, kiekvieno fizinio vieneto vidutinė kaina nustatoma, bendrą pinigų sumą padalijus iš fizinių vienetų skaičiaus.

Ar būtina spausdinti inventoriaus knygas, jei yra inventorinama automatizuotu būdu?

Taip, tai įpareigoja Bibliotekų fondo apsaugos nuostatų 18.7 straipsnis.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Ar reikia spausdinti gautų dokumentų inventoriaus knygas savivaldybių viešųjų bibliotekų padaliniams (filialams)?

Biblioteka turi organizuoti bendrąją fondų apskaitą. Visi pagrindiniai dokumentai turi būti atspausdinti ir saugomi komplektavimo ir tvarkymo skyriuje, kaimo filiale tvarkomasi taip, kaip patvirtinta konkrečios bibliotekos apskaitos tvarkoje arba nuostatuose. Bibliotekų fondo apsaugos nuostatų 18.4 straipsnyje rašoma: „padaliniai gali turėti atskiras inventoriaus knygas (bendros inventoriaus knygos fragmentus padaliniams) <…>“.

Filialų darbuotojai yra materialiai atsakingi už filialo turtą, todėl tikslinga spausdinti ir inventoriaus knygas filialams (gali būti spausdinama kartą per metus). Inventorinių numerių seka nebus ištisinė.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip apskaitoje išskirtini dokumentai, gauti kaip parama?

Bibliotekų fondų apsaugos nuostatų 18.5 straipsnyje rašoma, kad „<…> apskaitos dokumentus pildant techninėmis priemonėmis, būtina užtikrinti galimybę, esant reikalui, išspausdinti vardinį dovanotų dokumentų sąrašą su inventoriniais numeriais, kainomis bei paskirstymu padaliniams“.

Vadinasi, bibliotekos, traukdamos dokumentus į inventoriaus knygą, prie inventoriaus numerio turi rašyti skiriamuosius ženklus (pvz., P ar kt.) ir taip išskirti kaip paramą gautus leidinius, kad prireikus būtų galima atspausdinti dovanotų dokumentų inventoriaus knygos dalį.

Jei apskaita nėra automatizuota, tuomet kaip parama gauti dokumentai į apskaitą traukiami atskiroje inventoriaus knygoje.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kiek metų saugomos inventoriaus knygos?

Inventoriaus knygos saugomos neterminuotai, iki bibliotekos išregistravimo iš juridinių asmenų registro (Bibliotekų fondo apsaugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV- 499, 18.10 str.).

Inventoriaus knygas bibliotekos privalo saugoti, net ir tas, kuriose jau išbraukti visi įrašai. Uždarant biblioteką, jei fondas perduodamas kitai bibliotekai, perduodamos ir inventoriaus knygos.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kada galima perrašyti bibliotekos fondo inventoriaus knygas?

Vadovaujantis Bibliotekų fondo apsaugos nuostatų 18.2 straipsniu, inventoriaus knyga yra vienas iš svarbiausių bibliotekos fondo apskaitos registrų, jos pakeitimas galimas tik išimties atvejais (jei buvo rašoma nesilaikant reikalavimų, padaryta klaidingų įrašų, inventoriaus knygos fiziškai pažeistos per gaisrą ar vandentiekio avariją, stichinę nelaimę ir pan.), gavus bibliotekos savininko teises ir pareigas vykdančios institucijos raštišką leidimą.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Ar dėl euro įvedimo Lietuvoje reikėjo perrašyti visas bibliotekos fondo inventoriaus knygas?

Inventoriaus knygų (popierinėmis laikmenomis) perrašyti nereikia. Bibliotekų fondo apsaugos nuostatų 18 straipsnyje ir 2 priede „Privalomi vienetinės (fondo) apskaitos elementai“ rašoma, kad kaina nurodoma „pagal tuo metu galiojantį piniginį vienetą“.

Daugumoje bibliotekų fondų vienetinė apskaita vykdoma automatizuotu būdu, naudojant įvairias programines įrangas. Įvedus Lietuvoje eurą, nuo 2015 m. sausio 1 d. bibliotekos savo naudojamose automatizuotose apskaitos sistemose turėjo konvertuoti dokumentų vertes. Konvertuojant buvusias dokumentų kainas į eurus, automatizuotoje sistemoje turi likti galimybė matyti buvusias kainas.

Inventoriaus knygose (popierinėmis laikmenomis) įrašytų leidinių perkainoti nereikia, o nurašant leidinius nurodoma, kokia valiuta jie buvo gauti, tokia ir turi būti nurašyti. Vardinių sąrašų pabaigoje atliekamas konvertavimas: rubliais ir talonais įkainotų dokumentų suminis rezultatas dalijamas iš 100 ir tuomet dar dalijamas iš 3,4528; o įkainotų litais – dalijamas tik iš 3,4528. Dokumentų nurašymo akte, kuris teikiamas buhalterijai, sumos turi būti tik dabar galiojančia valiuta – eurais.

(Plačiau žr. – Šiandien aktualu, 2015, Nr. 1 (53), p. 224–226).

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kas pasikeitė, bibliotekų fondų apskaitoje įdiegus viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS)?

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, nuo 2010 m. tapo privalomi viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai (VSAFAS), pasikeitė viešojo sektoriaus buhalterinė apskaita, kuri tvarkoma taikant kaupimo principą.

Bibliotekos fondų apskaita pasikeitė tik iš dalies:

  • Vadovaudamosi 12-uoju VSAFAS, bibliotekos fondų apskaitą gali tvarkyti kaip ilgalaikį materialųjį turtą, kuris kaupiamas ir tvarkomas suskirstant į smulkesnius turto vienetus pagal dokumentų pobūdį ir įsigijimo metus. Bibliotekos, kaupiančios kultūros paveldo dokumentus, turi juos išskirti į atskirus ilgalaikio turto vienetus, pvz., retų knygų fondą, rankraščių fondą, bendruosius fondus ir t. t., arba vieną ilgalaikio turto vienetą – „Bibliotekos fondą“, jei paveldo dokumentų biblioteka nekomplektuoja.
  • Visus dokumentus į apskaitos registrus privaloma traukti su kainomis. Į biblioteką patekę neįkainoti spaudiniai ir kiti dokumentai turi būti įkainoti. Bibliotekos vadovo sudaryta įkainojimo komisija nustato dokumentų vertes ir pateikia apskaitos registrų tvarkytojams (komplektavimo skyriui ar pan.). Jeigu spaudiniai ar kiti dokumentai gauti neatlygintinai ir įsigijimo savikaina yra lygi nuliui arba vertė negali būti patikimai nustatyta, rekomenduojama įkainoti simboline vieno euro verte (12-ojo VSAFAS standarto 64.3 str.).
  • Įtraukiant į apskaitą ir nurašant dokumentus, vadovaujantis VSAFAS 20-uoju standartu, būtina nurodyti finansavimo sumas pagal finansavimo šaltinius: finansavimo sumos iš valstybės biudžeto, finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto, finansavimo sumos iš Europos Sąjungos, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, finansavimo sumos iš kitų šaltinių (jei kyla klausimų dėl finansavimo sumų šaltinių, reikia aiškintis su įstaigos buhalterija).
  • Nurašomų spaudinių vardiniai sąrašai turi būti sudaryti pagal įsigijimo metus (nuo 2010 m.).
  • Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra parengusi „Pavyzdinį viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos vadovą“ (toliau – apskaitos vadovas), kuris parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, VSAFAS standartais ir kitais teisės aktais. Apskaitos vadovo paskirtis – padėti biudžetinėms įstaigoms parengti savo buhalterinės apskaitos vadovą, atsižvelgiant į veiklos ypatumus, VSAFAS ir kitų teisės aktų reikalavimus. Visos organizacijos turi parengusios ir pasitvirtinusios savo apskaitos vadovus.
  • Visų žinybų bibliotekos turi glaudžiai bendradarbiauti su savo buhalterijų specialistais, su jais aiškintis ir derinti visus buhalterinius fondo apskaitos klausimus.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip tvarkoma mainų fondo apskaita?

Mainų fondui priskiriami dokumentai gaunami, perduodami bei nurašomi kaip ir kitų struktūrinių padalinių fondų. Iš bibliotekos struktūrinių padalinių dokumentai į mainų fondą perduodami su lydimuoju dokumentu (įprastai perduodama iš vieno struktūrinio padalinio ar filialo į kitą ir žymos daromos komplektavimo posistemyje bei kataloguose). Iš padalinių ar filialų dokumentai nenurašomi, o tik perduodami į mainų fondą, t. y. fondo dokumentai juda po biblioteką.

Dokumentai nurašomi tik kai jie perduodami kitoms Lietuvos ar užsienio bibliotekoms, o nurašymo priežastis – įrašas „perduota mainais“.

(Plačiau žr. – Bibliotekos dokumentų fondo organizavimas / Genovaitė Ivaškevičienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2014, p. 61–62).

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip tvarkomas Tarptautinių mainų fondas ir kaip vykdomi mainai su užsienio šalių bibliotekomis?

Tarptautinių mainų fonde spaudiniai saugomi laikinai. Tarptautinių mainų fondas sudaromas iš specialiai įsigytų dokumentų, jis skirtas keistis spaudiniais su kitų valstybių bibliotekomis ir institucijomis pagal bibliotekų arba aukštesnių institucijų bendradarbiavimo sutartis. Tarptautinių mainų komplektavimo šaltiniai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, taip pat pačios bibliotekos ar institucijos, kurioje yra biblioteka, leidybos produkcija.

Tarptautiniame mainų fonde dokumentai kaupiami pagal tematiką, iš anksto suderintą su partneriais. Paprastai tai – vertingi, brangūs dokumentai, reikalingi kitų šalių bibliotekų fondams papildyti.

Dokumentai saugomi iki jų išsiuntimo mainų partneriams. Bibliotekoje turi būti vykdoma atskira gavimo, perdavimo ir nurašymo apskaita. Dokumentai įtraukiami ir į buhalterinę apskaitą, nurašomi tik tada, kai perduodami užsienio mainų partneriams.

Užsienio šalių dokumentų komplektavimas dėl lėšų stokos daugumoje didžiųjų bibliotekų ribotas, todėl tarptautiniai  mainai yra svarbus, o kartais ir vienintelis komplektavimo šaltinis.

(Plačiau žr. – Lietuvos bibliotekų fondo nuostatai: [31–33.6 str.]. (Žin., 2006, Nr. 137-5242); Bibliotekos dokumentų fondo organizavimas / Genovaitė Ivaškevičienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2014, p. 63–64, 103–105).

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Ar bibliotekos fondų tikrinimas turi būti atliekamas kiekvienais metais?

Jei bibliotekos fondas įtrauktas į buhalterinę apskaitą kaip ilgalaikis turtas (pagal 12-ąjį VSAFAS standartą), tikrinimai atliekami ne kiekvienais metais.

Tikrinimų periodiškumas priklauso nuo fondo dydžio:

  • bibliotekose, turinčiose iki 15 tūkstančių fizinių vienetų dokumentų, tikrinimas rengiamas kas 5–7 metai;
  • bibliotekose, turinčiose 15–50 tūkstančių fizinių vienetų fondus, – kas 10–15 metų; 
  • bibliotekose, turinčiose 50–100 tūkstančių, – kas 15–20 metų (Bibliotekų fondų apsaugos nuostatai, V dalis „Fondo patikrinimas“). 

Atkreiptinas dėmesys, kad inventorizacija būtina, kai keičiasi bibliotekos darbuotojai ir kitais teisės aktais numatytais atvejais (gaisras, vagystė ir pan.). Rekomenduojama bibliotekų fondus tikrinti dalimis (atskiro filialo, skaityklos ir pan.).

(Plačiau žr. – Šiandien aktualu, 2014, Nr. 1 (50), p. 177–184; 2018, Nr. 2 (59 ), p. 193–202. Internetinė prieiga: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/siandien-aktualu)

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip tinkamai atlikti fondo tikrinimą?

Patikra automatiniu būdu nurodo tik kur yra dokumentas, bet inventorizacija yra visas procesas, kuris užbaigiamas patikrinimo aktu ir žymomis inventoriaus knygose.

Fondo tikrinimo tvarka yra reglamentuota, ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose „Inventorizacijos taisyklėse“ (galioja naujausia, 2018 m. lapkričio 7 d. Nr. A-475, redakcija) ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-499 patvirtintuose Bibliotekų fondo apsaugos nuostatuose (V dalis „Fondų patikrinimas“). Kiekvienos bibliotekos fondų apsaugos nuostatai nustato, kad fondai tikrinami ne kiekvienais kalendoriniais metais, o pagal fizinių vienetų dokumentų skaičių bibliotekos fonde. Tikrinimai turi būti planuojami, kad per numatytą laikotarpį būtų patikrintas visas bibliotekos fondas. Be to, kiekviena biblioteka turi būti parengusi savo inventorizacijos tvarką ir pasirinkusi taikomus tikrinimo metodus. Bibliotekos fondo dokumentų tikrinimo (inventorizacijos) etapai:

  • paruošiamieji darbai;
  • fondų sulyginimas su apskaitos dokumentais (nustatoma turto buvimo vieta ir turto judėjimas per inventorizaciją);
  • rezultatų susumavimas.

Tikrinimo būdai:

  • tradicinis (rankinis);
  • automatizuotas.

(Plačiau žr. – Šiandien aktualu, 2018, Nr. 2 (59), p. 196–202. Internetinė prieiga: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/siandien-aktualu)

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Ar mokyklos bibliotekos vedėjas gali atlikti bibliotekos fondo tikrinimą, jeigu pareigybių apraše nurodyta, kad jis organizuoja bibliotekos fondo tikrinimą?

Mokyklos bibliotekos vedėjas paprastai būna ir materialiai atsakingas asmuo, jeigu jis nėra materialiai atsakingas, gali būti įtrauktas į inventorizacijos komisiją.

Pareigybės aprašymo formuluotė, kad bibliotekos vedėjas organizuoja bibliotekos fondo tikrinimą, suprantama taip: vedėjas turi pasirūpinti, kad būtų atlikti visi parengiamieji tikrinimo darbai, atneštos inventoriaus knygos, būtų prieinami skaitytojų formuliarai, suplanuotas laikas ir pan.

(Plačiau žr. – Šiandien aktualu, 2018, Nr. 2 (59), p. 196–202. Internetinė prieiga: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/siandien-aktualu)

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kiek metų saugomi bibliotekos fondo patikrinimo aktai?

Patikrinimo aktai saugomi metus po kito tikrinimo. Tuo atveju, kai atliekami atskirų fondo dalių tikrinimai, reikia sulaukti arba analogiško patikrinimo, arba viso fondo tikrinimo.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kiek dokumentų per kalendorinius metus biblioteka gali nurašyti ?

Bibliotekų fondo apsaugos nuostatų 34 straipsnyje teigiama, kad dokumentų nurašymas neturi viršyti metinio naujų dokumentų gavimo (paprastai orientuojamasi į lėšas). Suderinus su bibliotekos savininku, gali būti nurašoma ir daugiau dokumentų.

IFLA rekomenduoja, kad dokumentų nurašymas per metus sudarytų iki 8 proc. turimo dokumentų fondo.

(Plačiau žr. – Bibliotekų fondo apsaugos nuostatai: patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. ĮV-499; Bibliotekos dokumentų fondo organizavimas / Genovaitė Ivaškevičienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2014, p. 56–58).

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip taikyti dokumentų nurašymo kiekybinį ir vertės normatyvą dėl nenustatytų priežasčių prarastiems dokumentams (Bibliotekų fondų apsaugos nuostatų 11.6 straipsnis)?

Tvarkant bibliotekos fondus, dažnai nustatoma, kad vagystės faktas neužfiksuotas, o knyga iš lentynos dingusi. Darbuotojai gali pasigesti leidinių, eksponuojamų naujų dokumentų ar teminėse parodose. Tokiu atveju bibliotekininkas rašo tarnybinį pranešimą ir nurašymo komisija knygą gali įtraukti į nurašomų dokumentų sąrašą kaip dingusią dėl nenustatytų priežasčių. Dėl tokių ir panašių priežasčių Bibliotekų fondų apsaugos nuostatų 11.6 straipsnyje nurodyta: „įvesti nurašymo kiekybinį ir vertės normatyvą dokumentams, prarastiems dėl nenustatytų priežasčių. Leistinas trūkumo dydis neturėtų viršyti 0,2 procento einamųjų metų dokumentų išduoties.“

Pirmiausia kiekviena biblioteka turi nusistatyti tvarką, kada ir kaip šį normatyvą taikys. Ji turi teisę patvirtinti Fondų apskaitos tvarkos aprašą, kuris neprieštarautų galiojantiems teisės aktams, arba atskirus fondo organizavimo etapus apimančius nuostatus, reglamentus, taisykles ir pan. ir patvirtinti juos bibliotekos vadovo įsakymu (kaip rašoma Nuostatų 11 straipsnyje). Rekomenduojama, kad nurašymą dėl nenustatytų priežasčių biblioteka taikytų kartą per metus. Kiekybinis normatyvas skaičiuojamas fiziniais vienetais. Rekomenduojama nurašyti pagal šią priežastį metų pabaigoje arba pasibaigus kalendoriniams metams, kai turime metų statistinius duomenis. Toks nurašymo normatyvas nesiejamas su inventorizacija.

(Plačiau žr. – Šiandien aktualu, 2018, Nr. 2 (59), p. 193–194. Internetinė prieiga: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/siandien-aktualu)

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Ar galima nurašyti skaitytojų pamestas arba sugadintas po 2010 m. išleistas knygas, pakeistas kitomis naujomis knygomis?

Pamestas knygas nurašyti būtina, ir visai nesvarbu, kada jos išleistos. Skaitytojas, informavęs, kad pametė paimtą iš bibliotekos knygą ir nori atnešti kitą atitinkamos vertės knygą, perka ją pagal bibliotekos sudarytą pageidaujamų knygų ar kitą sąrašą suderinęs su bibliotekininku.

Skaitytojų pamestų knygų įforminimas:

  1. Bibliotekininkas turi užpildyti „Skaitytojų pamestų ir vietoj jų priimtų spaudinių apskaitos knygos“ (patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 1997 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 757) 1–11, 13–16 ir 18 skiltis, 17 skiltyje pasirašo skaitytojas. Kai atliekamos pamestos knygos nurašymo ir vietoj jos gautos knygos užpajamavimo procedūros, bibliotekininkas dar užpildo 12 ir 16 skiltis. Dėl kiekvieno pamesto leidinio pildoma atskira eilutė (joje – skaitytojo pavardė, pamestos knygos , kaina ir kokia knyga atnešta vietoj pamestosios: , autorius, kaina), visi pamesti dokumentai „Skaitytojų pamestų ir vietoj jų priimtų spaudinių apskaitos knygoje“ turi eilės numerį.
  2. Pamestas knygas ar kitus dokumentus reikia nurašyti pagal Bibliotekų fondo apsaugos nuostatuose nurodytą nurašymo priežastį – prarasti vartotojų; šis faktas turi būti atitinkamai įformintas (31.3 str.) – ir išbraukti iš apskaitos dokumentų ir katalogų.
  3. Gautas knygas reikia įrašyti į atskirą dokumentų gavimo aktą, kuriame įsigijimo būdas nurodomas kaip dokumentų gavimas iš skaitytojų vietoj prarastų ir negrąžintų.
  4. Vietoj pamestų gautus dokumentus reikia įtraukti į apskaitą (vienetinę ir bendrąją) ir katalogus. Akto originalas perduodamas buhalterijai.

(Plačiau žr. – Šiandien aktualu, 2018, Nr. 2 (59), p. 195–196. Internetinė prieiga: https://www.lnb.lt/atradimai/leidiniai/kiti-leidiniai/siandien-aktualu)

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip sudaromi nurašomų dokumentų vardiniai sąrašai, kurie pridedami prie nurašymo akto?

Nurašymo aktai su nurašomų dokumentų vardiniais sąrašais sudaromi atskirai pagal kiekvieną nurašymo priežastį.

Kiekviename akto vardinio sąrašo lape turi būti dedamas specialus spaudas arba daromas įrašas, kuriame nurodoma akto numeris ir data. Vadovaujantis Bibliotekų fondų apsaugos nuostatais, nuo 2010 m. nurašomų dokumentų sąrašai sudaromi pagal vieną priežastį ir pagal įsigijimo metus. Tai būtų: visi dokumentai, įsigyti iki 2010 m. sausio 1 d. (teisės aktai negali galioti atgaline data), o tuomet atskiri kiekvienų metų sąrašai (2010 m., 2011 m., 2012 m., 2015 m. ir t. t.).

Daugelyje bibliotekų leidiniai yra įsigyti per ilgą laikotarpį ir skirtingomis valiutomis (už rublius, talonus, litus ir eurus), į apskaitą įtraukti rankomis. Dėl to vardinio sąrašo pabaigoje reikia nurodyti visų dokumentų skaičių ir sumas atskiromis valiutomis (Iš viso:_____fiz. vnt. už_____Rb; _____ fiz. vnt. už _____ tal.; ______ fiz. vnt. už ______Lt; ______ fiz. vnt. už_______ Eur). Tuomet rubliais ir talonais įkainotų dokumentų suminis rezultatas dalijamas iš 100 ir dar dalijamas iš 3,4528. Litais išvestas suminis rezultatas dalijamas iš 3,4528. Pabaigoje susumuojama ir rašoma: Nurašytų dokumentų kaina iš viso:____fiz. vnt. už _____ Eur __ ct. Jei visi dokumentai inventorinti automatizuotu būdu, veiksmus atliks programa ir gausite galutinį rezultatą.

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 8671

Kada ir kaip nurašomi dokumentai iš mainų fondo?

Mainų fondo dokumentus perduodant kitai bibliotekai, nereikia gauti jokių leidimų. Atliekamos tik šios procedūros:

  1. Pagal sąrašą ar virtualiai kitų bibliotekų darbuotojai atsirenka dokumentus iš mainų fondo.
  2. Mainų fondo darbuotojas sudaro nurašomų mainais perduodamų dokumentų vardinį sąrašą.
  3. Remdamasis nurašomų dokumentų vardiniu sąrašu, komplektavimo ir tvarkymo skyrius sudaro dokumentų nurašymo akto projektą ir pateikia dokumentų nurašymo komisijai (kai kuriose bibliotekose tai atlieka pati nurašymo komisija).
  4. Gavus dokumentų nurašymo aktą, pasirašytą nurašymo komisijos pirmininko ir narių, patvirtintą bibliotekos vadovo, tęsiamos dokumentų nurašymo procedūros: dokumentai išbraukiami iš mainų fondo apskaitos dokumentų (inventoriaus ir bendrosios apskaitos knygų), dokumentuose dedamas spaudas „N BIBLIOTEKOJE NURAŠYTA“.
  5. Sudaromas nurašytų dokumentų perdavimo–priėmimo aktas ir vardinis sąrašas, kuriame, be kitų elementų, privalo būti: leidinio pavadinimas, to pavadinimo vieno fizinio vieneto kaina, to pavadinimo fizinių vienetų skaičius ir bendra suma, bendra perduodamų leidinių suma ir iš kokio finansavimo šaltinio buvo įsigyti perduodami dokumentai (pastaroji informacija bus nurašymo akte).

(Plačiau žr. – Šiandien aktualu, 2013, Nr. 1 (48), p. 163–178; Bibliotekos dokumentų fondo organizavimas / Genovaitė Ivaškevičienė. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2014, p. 60–62).

Genovaitė Ivaškevičienė
Bibliotekininkystės skyriaus vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.  
Tel. (8 5) 239 86