Telefonas Klaustukas Sitemap
Ar bibliotekų lankytojams reikalingas vartotojo pažymėjimas, norint bibliotekoje pasinaudoti viešosios interneto prieigos paslaugomis?

Pavyzdinių naudojimosi biblioteka taisyklių (toliau – Taisyklės) (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. ĮV-680 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. ĮV-442 „Dėl Pavyzdinių naudojimosi biblioteka taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo) IV skyriaus 30 papunktyje teigiama, kad viešosios interneto prieigos paslaugos viešosiose bibliotekose vartotojams teikiamos be vartotojo pažymėjimo ir nemokamai. Biblioteka gali nustatyti registruotųjų viešosios interneto prieigos vartotojų registravimo bibliotekos interneto sistemoje reikalavimus ir sąlygas. Pastarosios nuostatos neturi riboti šių paslaugų prieinamumo ir turi atitikti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.

Dalia Jaskonienė 
Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento
Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus
Vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 
Tel. (8 5) 239 8671

Ar būtina tapti registruotuoju bibliotekos vartotoju, norint pasinaudoti nuotolinėmis bibliotekos paslaugomis?

Nuotolinės bibliotekos paslaugos, kurioms būtinas vartotojo tapatybės patvirtinimas (identifikavimas), teikiamos tik registruotiesiems vartotojams arba per „Elektroninės valdžios vartų“ portalą (Taisyklių 31 papunktis).

Dalia Jaskonienė 
Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento
Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus
Vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 
Tel. (8 5) 239 8671

Ar privaloma bibliotekos taisyklėse nurodyti, kad fiziniai asmenys iki 16 metų registruojami tik atėję į biblioteką su tėvais, įtėviais ar globėjais arba atsinešę užpildytą nustatytos formos tėvų, įtėvių ar globėjų paraišką?

Tokį punktą rekomenduojama įtraukti į Taisykles, nes tai padės apsaugoti bibliotekos fondą. Gali būti pritaikyta tokia išlyga: atėjusiam į biblioteką asmeniui iki 16 metų galima duoti paraiškos formą parsinešti į namus, vėliau tėvų, įtėvių ar globėjų užpildytą paraišką jis turi grąžinti bibliotekai.

Dalia Jaskonienė 
Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento
Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus
Vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 
Tel. (8 5) 239 8671

Ar delspinigiai už laiku negrąžintus dokumentus nustojami skaičiuoti, kai pasiekiama dokumentų įsigijimo ar rinkos kaina, nors jie ir toliau lieka negrąžinti bibliotekai?

Delspinigiai nebeskaičiuojami pasiekus panaudai išduotų ir laiku negrąžintų dokumentų įsigijimo kainą ar rinkos kainą jų išdavimo metu. Delspinigių suma negali viršyti vienos bazinės socialinės išmokos dydžio. Delspinigiai turėtų būti imami už kiekvieną laiku negrąžintą dokumentą per kalendorinę dieną ir pradėti skaičiuoti kitą dieną, pasibaigus panaudos terminui. Delspinigių dydis turi būti nustatytas Taisyklėse, bet jis negali būti didesnis kaip 3 euro centai už vieną dokumentą per kalendorinę dieną (Taisyklių 25.4.1. papunktis).

Jeigu dėl panaudai gauto dokumento, paskolintos įrangos praradimo ar sugadinimo vartotojas nesikreipia į biblioteką ir neatsiskaito nustatyta tvarka iki panaudos termino pabaigos, jis turi atlyginti padarytą žalą arba  sumokėti apskaičiuotus delspinigius, kaip nustatyta Taisyklių 25.4 papunktyje. Neatlyginus žalos ar nesumokėjus delspinigių, jie išieškomi teisės aktu nustatyta tvarka.

Dalia Jaskonienė 
Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento
Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus
Vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 
Tel. (8 5) 239 8671

Kaip apskaičiuoti dokumento rinkos kainą, jeigu jis išduotas, pavyzdžiui, 2018 m., o bibliotekos įsigytas prieš dešimtmetį ar anksčiau?

Norint nustatyti dokumento rinkos kainą, reikia sudaryti kompetentingų specialistų komisiją, kuri svarstytų negrąžintų knygų rinkos vertės klausimą, kai pagrįstai galima manyti, jog išdavimo laiku knygos vertė yra didesnė už įsigijimo kainą.

Komisija turėtų veikti pagal darbo tvarką ar reglamentą, apibrėžiantį sprendimų priėmimo procedūras ir jų fiksavimą. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia remtis turima informacija apie prarastos knygos ar analogiškų knygų kainas naujų ir nenaujų knygų rinkoje, bibliotekos specialistų, o prireikus – ir kitų institucijų ekspertų leidinio unikalumo, autentiškumo, amžiaus, fizinės būklės, retumo ir svarbos bibliotekos fondo kokybei įvertinimais.

Dokumentų įkainojimo metodikos ar kito reglamentuojančio dokumento, kuriame būtų aprobuoti įkainojimo kriterijai, nėra. Kai kurios bibliotekos yra parengusios ir pasitvirtinusios savą įkainojimo metodiką (pvz., Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Vilniaus apskrities viešoji biblioteka).

Rengiant dokumentų įkainojimo metodiką, galima pasinaudoti šia literatūra:

  1. Mikša A.Tamošiūnaitė G. Dokumentų įkainojimas bibliotekose // Šiandien aktualu, 2007, 2-asis pusm., Nr. 2, p. 119–128.
  2. Skuodytė A. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos patirtis siekiant atlyginti vartotojų padarytą žalą // Šiandien aktualu, 2011, 1-asis pusm., Nr. 1, p. 133–173.
  3. Valaitytė A. Neperiodinių leidinių, išleistų nuo 1946 m., įkainojimas bibliotekose // Šiandien aktualu, 1996, 2-asis pusm., Nr. 2, p. 34–42.
  4. Valaitytė A. Senų ir retų neperiodinių leidinių įkainojimas bibliotekoje // Šiandien aktualu, 1997, 1-asis pusm., Nr. 1, p. 60–66.

Dalia Jaskonienė 
Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento
Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus
Vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 
Tel. (8 5) 239 8671

Kada, apskaičiuojant delspinigius, reikia vadovautis dokumento įsigijimo kaina, o kada – rinkos kaina jo išdavimo metu?

Bibliotekos sudaryta komisija turėtų nuspręsti, kada, apskaičiuojant delspinigius, reikėtų vadovautis dokumento įsigijimo kaina, o kada – rinkos kaina jo išdavimo metu. Naudojimosi biblioteka taisyklėse reikėtų nurodyti, kokiais atvejais delspinigiai skaičiuojami rinkos kaina.

Paprastai bibliotekos, skaičiuodamos delspinigius, rinkos kaina dokumentų išdavimo metu remiasi tada, kai dokumentas įsigytas už rublius, talonus; kai yra restauruotas; ypač retas, vertingas ar unikalus.

Dalia Jaskonienė 
Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento
Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus
Vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 
Tel. (8 5) 239 8671

Jei prarastų dokumentų pakeisti neįmanoma, padarytą žalą vartotojas privalo atlyginti teisės aktų nustatyta tvarka. Koks teisės aktas tai reglamentuoja ir kokiu būdu bibliotekos gali tą žalą išieškoti?

Pavyzdinėse naudojimosi biblioteka taisyklėse (37.2 papunktis) teigiama, kad „jei pakeisti dokumentus yra neįmanoma, padarytą žalą vartotojas atlygina pagal bibliotekos vadovo įsakymu patvirtintą žalos atlyginimo už prarastus ar sugadintus bibliotekos dokumentus, įrangą tvarką“. Žalos neatlyginus ar nesumokėjus apskaičiuotų delspinigių, jie išieškomi teisės aktų nustatyta tvarka.

Biblioteka, sužinojusi apie padarytą ir kitais būdais, numatytais teisės aktuose, neatlygintą žalą, per trejus metus turi kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis), o norėdama išieškoti delspinigius – per sutrumpintą šešių mėnesių terminą (to paties kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Atkreipiamas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog kreipimosi į teismą atveju nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose dėl lėšų išieškojimo, tačiau ši nuostata turėtų būti nurodyta ieškinio pareiškime. Vienas iš žalos išieškojimo būdų dar gali būti ikiteisminis skolos išieškojimas pasinaudojant skolų išieškojimo bendrovių paslaugomis. Skolai išieškoti būtinų dokumentų parengimo, jų cirkuliacijos tarp bibliotekos ir bendrovės sąlygas bei tvarką būtina nusistatyti su konkrečia bendrove. Kai kurios šalies bibliotekos yra sukaupusios tokios veiklos patirties, todėl rekomenduojamas šis straipsnis:

Skuodytė A. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos patirtis siekiant atlyginti vartotojų padarytą žalą // Šiandien aktualu, 2011, 1-asis pusm., Nr. 1, p. 138–141.

Dalia Jaskonienė 
Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento
Bibliotekininkystės ir bibliografijos tyrimų skyriaus
Vyriausioji metodininkė
El. p. Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. 
Tel. (8 5) 239 8671