Vaizdo įrašai

Žinomo norvegų architekto ir tyrėjo Bjørno Bergės knyga „Dingusios šalys“ pasakoja apie penkiasdešimt 1840–1970 m. egzistavusių valstybių. Bojaka, Ikikė, Korjentesas, Pietų Kasajus, Helgolandas, Triestas, Labuanas, Tanžeras... Kai kurių pavadinimai galbūt sužadins tam tikrų asociacijų, o kiti ką nors tesakys retam iš mūsų. Šios pražuvusios šalys gali papasakoti neįtikėtinų istorijų – ar tai būtų trumpaamžė Rytų Karelija, nugyvenusi vos keletą žiemos savaičių per 1922 m. karą, ar sunkiau palaužiama Oranžijos Laisvoji Respublika, būrų valdoma valstybė, XIX amžiaus pabaigoje atšventusi nepriklausomybės penkiasdešimtmetį.

Šiame epizode kalbame apie moteris kompozitores. Kodėl jų vis dar tiek mažai, kodėl Holivude, kino industrijoje moterų kompozitorių yra vos 1–2 proc. ir kokias socialines taktikas kompozitorės naudoja, kad išvengtų karjeros kliūčių, kurios gali būti susijusios su lytimi?

Ikonografijos studijos prie Vilniaus dominikonų vienuolyno vadovė dr. Jurgita Kristina Pačkauskienė tęsia pažintį su Bizantijos sakraliuoju menu. Šį kartą kalbama apie šviesos ir spalvos vaidmenį architektūroje ir tapyboje.

Pastarojo meto tyrimai ir apklausos rodo, kad visuomenės streso lygis per pandemiją padidėjo dvigubai, o besikreipiančių dėl depresijos, nerimo ir panašių sutrikimų skaičius išaugo maždaug 10 proc.

Tarptautinei frankofonijos dienai paminėti „Kalbos klube+“ net du pokalbiai apie prancūzų kalbos vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės byloje, lietuvišką poeziją, parašytą prancūziškai, ir asmenybę, kurios veikla ir kūryba sujungia abi kalbas ir kultūras. Ši asmenybė – tai Oskaras Milašius. Žmogus, kurio gerbėjai iki mūsų dienų buriasi į klubus visame pasaulyje. Žmogus, apie kurį L. Pasteuras Vallery-Radot sakė – jis atrodė gyvenąs ne XX a., bet apsuptas savo protėvių baltų.

Modernizmo formų studijavimo kelias atvedė formų atsisakymo link. Tai matome „Fluxus“ judėjime, kuriame jungiamos įvairios meno sričių išraiškos. Šis požiūris padeda praplėsti kūrybinę mokinio sąmonę.

Šiame epizode pasakojama apie moteris, kurios buvo bliuzo ir džiazo pradininkės, apie jų karjeras ir istorines aplinkybes, kuriomis jos kūrė. Tai mažas žingsnis, kad šių savo amato meistrių darbas ir socialinis ir kultūrinis palikimas nebūtų pamirštas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka džiaugiasi išskirtine galimybe muzikos gerbėjus pakviesti į garsaus Lietuvos muzikologo, rašytojo, muzikos švietėjo, puikaus renginių vedėjo Viktoro Gerulaičio šešių virtualių paskaitų ciklą, skirtą Liudwigui van Beethovenui. 2020-ieji buvo jubiliejiniai L. van Beethoveno metai. Sukako 250 metų nuo genijaus gimimo.

Vasario 16-osios proga Kalbos klube kalbama apie Lietuvą. Su kalbininku, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentu Antanu Smetona profesorė Jolanta Zabarskaitė kalbasi apie Lietuvos vardo etimologiją, jos mokslinius ir kultūrinius kontekstus.

Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdis ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras kviečia pasiklausyti penktojo paskaitų-pokalbių ciklo „Partizaninis karas XXI a. žmogaus akimis“ pokalbio.

Kalbos klube pradedami pokalbiai apie ideologijų įtaką kalbos leksikai ir semantikai, sintaksei ir žodžių darybai. Apie tai, kaip sovietinė ideologija darė įtaką kalbinei raiškai kalbininkė prof. Jolanta Zabarskaitė kalbasi su rašytoju, Lietuvių PEN centro pirmininku Herkumi Kunčiumi.