Vaizdo įrašai

1940 m. birželį Lietuvos žmonės planavo derlių, atostogas, išleistuves ir savo ateitį. Vasaros savaitgalius ketino skirti gegužinėms, ekskursijoms, įvairiausių organizacijų suvažiavimams, sportui, poilsiui ir, žinoma, žemės ūkiui. Vyriausybė taip pat nesnaudė – palaimino šalies elektrifikacijos ir susisiekimo gerinimo projektus, patvirtino didžiausią metinį biudžetą. Bažnyčia su nerimu laukė svarbios reformos – civilinės santuokos įteisinimo. Visa Lietuva jaukinosi išsvajotąjį Vilnių ir Vilniją. Darbais, idėjomis ir gandais kunkuliuojanti šalis jau buvo kiek apsipratusi su Europoje vykstančiu karu. Nepaisant to, prie radijo imtuvų, dienraščių puslapių ar pieninių vyrai pasipypkiuodami aptarinėjo vokiečių žygį Paryžiaus link. Kaip pasisuks karo švytuoklė? Ar rekordiškai speiguotą žiemą iškentusioje šalyje sužydės sodai? Kokia bus vasara?

„Kalbos klube“ tęsiame pokalbį apie neapykantos kalbą. Su advokatu, profesoriumi Viliumi Mačiulaičiu profesorė Jolanta Zabarskaitė kalbėjo apie sąvokos „neapykantos kalba“ apibrėžimą, teismų praktiką, tarptautinę patirtį. Buvo paliesti ir klausimai, kodėl ir kiek reikėtų bendradarbiauti lingvistams ir teisininkams.

Kviečiame žiūrėti.

Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė su „Kalbos klubo“ ekspertu doc. dr. Antanu Smetona kalbasi apie šių dienų aktualiją – neapykantos kalbą. Ar tai atskira kalbos rūšis, kaip, sakykime, kanceliarinė kalba? Jei taip, kaip galėtume ją apibrėžti leksikos, gramatikos, sintaksės požiūriu? Mokslinėje literatūroje neapykantos kalba lingvistiškai nagrinėjama pragmatikos požiūriu. Kodėl? 

ietuvos rašytojų įamžinimas – tai estetikos, istorijos ir politikos sandūra. Su romantizmo epocha Vidurio ir Rytų Europoje prasidėjęs paminklų nacionaliniams klasikams kūrimo vajus Lietuvą pasiekė XIX amžiaus pabaigoje ir virto neatsiejama viešojo gyvenimo dalimi. Besimainant politinėms santvarkoms, literatūros kanone vieni klasikai keisti kitais, koreguoti senieji ir kurti nauji rašytojų memorializacijos ženklai.

2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinė Neringa pristato projektą „Kultūros sala“, kviečiantį atrasti ramybę ir įkvėpimą bei pasinerti į naujas kultūrines patirtis patraukliausiame Lietuvos kurorte. „Kultūros salos“ projektą sudaro keturios programos: „UNESCO ir pasaulis“; „Bendruomenė ir kraštovaizdis“; „Kūrybinės rezidencijos“; „Paveldas ir istorija“. Jas jungianti ašis – išmanioji kultūra.

„Ką jie mums padarė“ – tai knyga, kurios laukė lietuviai, patys kentėję miškuose, kalėjimuose, tremtyje ar emigracijoje, ir tie, kurie užaugo girdėdami skausmingus tėvų ir senelių pasakojimus. Tai knyga, kurioje atiduodama pagarba žuvusiems ir įvardijamos, pripažįstamos išgyvenusiųjų kančios. Kartu tai – moksliškai nepriekaištingas veikalas, kuriame aptariamas ir tarptautinis kontekstas, ir ilgalaikiai padariniai, ir naujausi tyrimai.

Šis „Kalbos klubas plius“ skirtas Neringai – 2021-ųjų Lietuvos kultūros sostinei. Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė su Mažosios Lietuvos tyrėja prof. dr. Dalia Kiseliūnaite kalbasi apie unikalius Neringos gyventojus kuršius, arba kuršininkus, ir jų kalbą.

Su dr. Kastyčiu Rudoku iš Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto „Kalbos klube“ kalbėsimės apie natūralios ir erdvinės kultūrinės kalbos sąsajas. Kartais sakoma, kad miestas yra tekstas. Ar tai metafora, o gal miesto prakalbinimo metodologija? Jei miestą galime atpažinti kaip tekstą, turbūt galime kalbėti apie miesto gramatiką, sintaksę, semantiką.

Gegužės 12 d. 11 val. kviečiame stebėti Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyksiančios mokslinės konferencijos „Taikaus pasipriešinimo galia – patirtis ir perspektyvos. Pagerbiant neginkluotą rezistenciją“ tiesioginę transliaciją. Konferenciją, skirtą Pilietinio pasipriešinimo dienai, organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

„Pandemijos metu, kai visuomenė regėjo su mirtimi susijusius vaizdus dažniau, nei įprasta, paaiškėjo, kad trūksta dvasinių orientyrų, padedančių atsilaikyti, susidoroti su kylančiu nerimu“, – monografijoje „Prieš srovę. Psichikos sveikata ir vertybės šiuolaikiniame pasaulyje“ teigia gydytoja psichiatrė ir poezijos terapeutė Jūratė Sučylaitė.

Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius, kasmet teikiantis premijas už geriausias knygas vaikams ir paaugliams bei vaikų literatūros tyrimus ir sklaidą, gegužės 7 d. 12 val. paskelbs 2020 m. premijų nominantų sąrašą. Taip norima atkreipti dėmesį į pačias vertingiausias metų knygas bei padėti skaitytojams nepasiklysti jų gausybėje. Skelbiami geriausiųjų sąrašai gali tapti kelrodžiu ieškantiems gerų ir specialistų pripažintų knygų vaikams ir paaugliams.

Leidėjų forumas – pirmą kartą vykstantis renginys. Tai – pokalbiai su Lietuvos leidėjais šiandien aktualiomis temomis. Šių metų forume – penkios diskusijos, kuriose bus kalbama apie tai, kaip pakito leidyklų veikla. Ar dėl pandemijos jos knygų skaitytojams gali pasiūlyti mažiau, nei norėtų? Kaip įsivaizduojamas ateities skaitytojas, ar knyga Lietuvoje jau yra prieinama visiems, norintiems pažinti literatūrą? Koks yra šiandienos vaikų literatūros leidėjas, kaip jis augina savo skaitytojus? Aktualius klausimus su leidėjais kels ir jaunimas – kas yra svarbu jaunam žmogui?