COVID-19 naratyvo analizė iš kalbinės ir sociologinės perspektyvos: ar kalba veikia visuomenę?

Kaip žadėta Kalbos klubo klausytojams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiama COVID-19 naratyvo analizė. Kokius naratyvą(-us), susiformavusį(-ius) per karantiną, mato sociologas dr. Liutauras Labanauskas? Ar naratyvo(-ų) atsiradimui turėjo įtakos kalbinė raiška: leksika, metaforos, gramatinės formos, sintaksė? Kaip apskritai iš sociologinių tyrimų perspektyvos atrodo kalbos įtaka visuomenei?

Puikiai žinome, kas yra sociolingvistika. Jos kryptis – tyrimai, kurių tikslas sužinoti, kaip visuomenė keičia kalbą. O gal apverskime šią problematiką ir pamąstykime, kaip kalba keičia visuomenę? Komunikuojant skirtingoje socialinėje aplinkoje pasirenkami įvairūs komunikavimo kodai. Ar jie daro įtaką visuomenės raidai, vertybėms, prioritetams? Ar posovietinis autoritarinis mąstymas nebeatsispindi mūsų kalboje? Galbūt tam tikros posovietinį, nekritišką, nelaisvą mąstymą implikuojančios leksikos, gramatikos, sintaksės klišės vis dar veikia?

Apie tai ir daugiau – pokalbis su sociologu dr. Liutauru Labanausku.

Sausis
P A T K Pn Š S
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 31

YouTubeFacebookLinkedInInstagramFlickr