Telefonas Klaustukas
2021 m. vasario 19 d.

Nuotolinė konferencija apie audiovizualinę komunikaciją

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė nuotolinę konferenciją aktualia tema – „Audiovizualinė komunikacija: nūdienos problematika mokymo(si) procese“. Renginyje gausiai dalyvavo tie, kam rūpi autorių teisės, audiovizualinių kūrinių žymėjimas, jų kokybė ir turinys, teisėtas naudojimas socialiniuose tinkluose, kritinio mąstymo lavinimas, siaučiant melagienų bumui, į priverstinę izoliaciją patekusių menininkų kūrybos sklaidos galimybės, žurnalistams ir žiniasklaidai tekę nauji iššūkiai – kaip pasiekti socialiniuose burbuluose užsidariusius žmones ir kiti aspektai. Konferencijos dalyvius ir pranešėjus pasveikino Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.

„Lietuva vis dar tobulina autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos priemonių reguliavimą skaitmeninėje aplinkoje. Tokios problemos, kaip padidinti visuomenės informuotumą ir skatinti pagarbą autorių teisėms, formuoti neigiamą požiūrį į piratinę veiklą ir mažinti jos mastą, kartu sudarant kuo palankesnes sąlygas teisėtai prieigai prie autorių ir gretutinėmis teisėmis saugomo turinio, išlieka aktualios“, ­– sakė prof. dr. R. Gudauskas. Jis pristatė ir naujausius Nacionalinės bibliotekos vykdomus projektus e. paveldo ir kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo srityse.

„Nacionalinė biblioteka, būdama platformos „Europeana“ nacionalinis agregatorius, tikslingai siekia, kad kiekviena Lietuvos kultūros paveldo institucija dalyvautų „Europeanos“ veikloje, taip pat skatintų švietimo įstaigas savo mokymo procese kuo plačiau naudoti neišsemiamus svetainės epaveldas.lt lobius. Šiame milžiniškame skaitmeniniame lobyne vartotojai gali greitai ir patogiai rasti tūkstančius meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų. Per šiuos metus Nacionalinė biblioteka įvykdys ir kitą labai svarbų projektą kultūrinės edukacijos sistemos modernizavimo srityje. Projekto tikslas ­– tobulinti kultūrinės edukacijos sistemą ir įrankius (Kultūros paso programą, kultūrinės edukacijos koordinatorių ir kultūros edukatorių kompetencijas ir tinklą, kultūrines intervencijas bei tam pritaikytą IT sistemą) siekiant stiprinti mokinių ir pedagogų kultūrines kompetencijas, kūrybinį kritinį mąstymą ir taip ugdyti kitus ateičiai būtinus gebėjimus“, ­– pažymėjo R. Gudauskas.

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) prezidentas Jonas Staselis konferencijos dalyviams originaliai palinkėjo „pamačius vėją, išgirsti saulę“ ir kaip priešnuodį nuo neįdomaus suvirtualėjusio pasaulio, kuriame mes visi tampame nuotoliniais kareivėliais, pasiūlė kuo dažniau naudoti kūrybiškumą. „LMKA atliekant formalųjį ugdymą mokyklose siūlo įvesti kūrybiškumo pamokas. Mes, menininkai, kūrėjai kviestume moksleivius susipažinti su įvairiaplanėmis ir įvairialypėmis meno kūrėjų kūrybiškumo metodikomis. Kūrybiškumas padeda jungti žinias, patirtis, kompetencijas ir naujoves į kasdienį gyvenimą ir į kiekvieno mūsų darbinę aplinką“, – sakė J. Staselis.

Konferencijoje buvo perskaityti devyni pranešimai.

Nacionalinės bibliotekos Informacijos išteklių departamento direktoriaus pavaduotoja Dovilė Ivanovienė pristatė Nacionalinės bibliotekos sukurtą elektroninį kūrinių teisių ženklinimo įrankį, skirtą kūrinių, gretutinių teisių objektų ir nesaugomų objektų teisėms identifikuoti ir ženklinti pagal tarptautines „Creative Commons“ licencijas.

Autorių ir gretutinių teisių ekspertė, lektorė, tarptautinio tinklo „MusiConsult“ atstovė Baltijos šalyse Inga Kuliavienė aptarė, kas yra audiovizualinis kūrinys autorių teisių aspektu, kokie teisių subjektai ir objektai yra sudedamoji audiovizualinio kūrinio dalis. Paaiškino, kada ir kaip galima naudoti kūrinį mokymo ir kitais nekomerciniais tikslais. Įvardijo dažniausius mitus apie nemokamą kūrinių panaudojimą ir aptarė legalaus kūrinių naudojimo būdus.

Lietuvos gretutinių teisių asociacijos AGATA Muzikos licencijų skyriaus vyresnysis specialistas Linas Ežerinis paaiškino, kokius leidimus turėtų gauti muzikos naudotojai ir kaip tinkamai viešinti tokią medžiagą „Facebook“ ir „YouTube“, kad ši nebūtų blokuojama.

Vilniaus kolegijos Verslo vadybos katedros dėstytojos doc. dr. Miglės Eleonoros Černikovaitės pranešimo tikslas – atskleisti, kokią įtaką auditorijos meno vartojimo ir dalyvavimo įpročiams daro kintančios komunikacijos formos ir galimybės, lygiagrečiai veikiančios kultūros ir meno rinkos žaidėjus.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dėstytojas, socialinis psichologas Juris Belte savo pranešime „Audiovizualinės komunikacijos reikšmė kritinio mąstymo ugdymui“ pateikė įžvalgas, kaip audiovizualinė komunikacija skatina kritiškai mąstyti ir padeda susigaudyti melagienų vandenyne.

Viešosios įstaigos „Globalūs projektai“ direktorė, laikraščio ir žurnalo „The Baltic Times“ dizainerė-maketuotoja Vilma Dainienė kalbėjo apie vizualinės komunikacijos produktų elementus ir kokybę.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, Europos kino akademijos tikrasis narys, kino režisierius dr. Audrius Stonys kalbėjo apie tai, kad pandemijos izoliacijos iššūkius galima ir reikėtų panaudoti kaip galimybę atsigręžti į vis dar menkai pažįstamą Lietuvos kultūros ir istorijos lobyną.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pasakojo, kaip koronavirusas pakeitė žiniasklaidos ir žurnalistų veiklą, kai nuotolinis bendravimas vaizdo ryšiu daliai žmonių tapo naująja televizija, o tikėjimas ar netikėjimas skiepų poveikiu, ateivių buvimu ar 5G ryšio mirtinu poveikiu viešojoje erdvėje žurnalistams ir žiniasklaidai tapo nauju iššūkiu – kaip pasiekti socialiniuose burbuluose užsidariusius žmones.

Virtualios meno platformos „Neatšaukti atidarymai“ įkūrėjas, dizaineris, fotografas, personalinių parodų ir knygų autorius Vilmantas Dambrauskas savo pranešime „Virtualūs mes tikresni“ gvildeno priverstinėje izoliacijoje atsidūrusių menininkų kūrybos sklaidos galimybes.

Konferenciją moderavo Nacionalinės bibliotekos Komunikacijos ir rinkodaros departamento direktorė Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė.

Jei neturėjote galimybių klausytis konferencijos pranešėjų tiesiogiai, galite tai padaryti jums patogiu metu.

Konferencijos „Audiovizualinė komunikacija: nūdienos problematika mokymo(si) procese“ vaizdo įrašas: