Renginiai ir parodos

Kviečiame į parodą „Vilniaus ORT technikumas – langas į ateitį“. Vilniaus 700 metų jubiliejui skirtoje parodoje artimiau susipažinsite su dar viena tarpukario Vilniaus gyvenimo dalimi – Žydų aukštesniąja technine mokykla.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į parodą „Kadro metafizika“, kurioje pristatoma lietuvių kino operatoriaus Audriaus Kemežio (1973–2018) ankstyvosios kūrybos retrospektyva.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su partneriais maloniai kviečia į ukrainiečių kūrybinio dueto Romanos Romanyšyn ir Andrijaus Lesivo (studija „Agrafka“) bei geriausio 2023 m. Europos knygų vaikams leidėjo „Staryj Lev“ iliustracijų ir knygų parodą.

Kovo 15 d. – balandžio 30 d. kviečiame į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse eksponuojamą vaikų kūrinių parodą „Vilniaus vartai“, skirtą Vilniaus 700 metų jubiliejui.

Kovo 13 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojus kviečiame pažinti Kazimiero Vasiliausko ir Marijos Giedraitytės (būsimos Vasiliauskienės) meilės istoriją, įamžintą daugiau nei šimte atvirlaiškių. Jie saugomi Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos lankytojams pristatomas debiutinis poeto Adomo Mickevičiaus (Adam Mickiewicz, 1798–1855) Juozapo Zavadzkio spaustuvėje Vilniuje 1822 m. pasirodęs pirmas „Poezijos“ tomas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo bibliotekoje veikia paroda „Miestas eina per laiką“, kurioje pristatomi du gerai Lietuvos šiuolaikinio meno scenai žinomų menininkų – Mindaugo Navako (g. 1952 m.) ir Arūno Gudaičio (g. 1973 m.) – projektai: pirmojo „Vilniaus sąsiuvinis Nr. 1“ (1981–1985 m.) ir antrojo „Vilniaus atvirukai“ (2009 m.).

Šiemet vasario mėnesį ne tik tradiciškai švęsime Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, bet ir minėsime Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazio Bizausko 130-ąsias gimimo metines. Šia proga vasario 14 d. – kovo 11 d. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje parengta nedidelė ekspozicija, atspindinti pagrindinius K. Bizausko, kaip valstybės kūrėjo, veiklos momentus. Ekspozicijoje – autentiški dokumentai iš Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomo Kazio Bizausko rankraščių fondo: nuotraukos, korespondencija, visuomeninės ir diplomatinės veiklos dokumentai.

Parodoje, skirtoje Vilniaus įkūrimo 700-osioms metinėms paminėti, pristatomos fotografo Juozapo Čechavičiaus (Józef Czechowicz, 1818–1888) Vilniaus ir jo apylinkių panoraminės nuotraukos, saugomos Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

Šiemet sukanka 100 metų, kai Mažoji Lietuva buvo prijungta prie Didžiosios Lietuvos. 1923 m. sausio 10–15  d. įvyko Klaipėdos krašto sukilimas prieš Prancūzijos valdymą ir dėl prisijungimo prie Lietuvos valstybės. Po sukilimo Klaipėdos kraštas autonominėmis teisėmis buvo įtrauktas į Lietuvos sudėtį. Taigi Lietuva gavo tolesnei šalies ekonomikos raidai svarbų jūrų uostą. Naujausioji lietuvių istoriografija Klaipėdos krašto sukilimą vertina kaip vieną drąsiausių Lietuvos Respublikos vyriausybės žingsnių.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės kviečia į Tautinių bendrijų tarybos pirmininko Daumanto Levo Todeso projekto „Mozės klajonės“ parodą.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia pažiūrėti prieškario kalėdinių atvirukų.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į antrąją nacionalinę Lietuvos kaligrafijos parodą. Joje pristatoma Lietuvos kaligrafija – nuo klasikinės iki Rytų Azijos tradicijos. Šios parodos tikslas – atspindėti pagrindines dabartines Lietuvos ir pasaulinės kaligrafijos raidos tendencijas, atskleisti jos formų, stilių įvairovę, didinti žinomumą ir prieinamumą, ugdyti visuomenės sampratą apie kaligrafiją.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka iki vasario 19 d. pratęsia Mišiolų iliustracijų parodą, eksponuojamą Pažinimo erdvė-Laimės Lukošiūnienės salėje, V a.

Paskutinėmis 2022 m. spalio dienomis aukščiausio lygio Lietuvos ir Japonijos Ministrų Pirmininkų susitikime Japonijoje buvo sutarta dvišalius Lietuvos ir Japonijos santykius pakelti iki strateginės partnerystės lygio. Tai aukščiausia dvišalio bendradarbiavimo viršukalnė, į kurią kopta ištisą šimtmetį – nuo 1922 m. gruodžio 20 d., kai Japonijos vyriausybė pasirašė Lietuvos Respublikos pripažinimo aktą, simboliškai tapusį diplomatinių ryšių / kizuna pradžia.