Paroda, kurią sudaro Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijos dokumentai, pristato tarpukaryje klestėjusių Lietuvos ir Vilniaus bendruomenių gyvenimą. Šeši parodos skyriai pasakoja apie žydų švietimą, sveikatos apsaugą, literatūrą, teatrą ir dailę, knygų spausdinimą ir skaitymo kultūrą, taip pat apie dviejų socialinio ir kultūrinio gyvenimo sostinių, Kauno ir Vilniaus, vaidmenį žydų bendruomenei.

Minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus UNESCO pasaulio paveldo Lietuvoje metus, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su fotografu Leonardu Skirpstu parengė fotografijų parodą „UNESCO paveldas: Lietuva ir pasaulis“.

Angl. Fraynt fun YIVO. Vilnius YIVO Institute and the Interwar Jewish World

Vilniuje 1925 m. įsteigtas Žydų mokslo institutas YIVO atliko kritiškai svarbų vaidmenį renkant ir studijuojant Europos ir pasaulio žydų istoriją, jidiš kalbą, senovinę ir modernią literatūrą bei liaudies kūrybą, žydų teatrą, pedagogiką ir jaunimo problemas, socialinį ir ekonominį žydų gyvenimą. Nacių okupacijos nutraukta instituto veikla Vilniuje buvo pratęsta Niujorke, kur YIVO veikia ir šiandien. Paroda, kurią sudaro Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos kolekcijos dokumentai, atspindi platų vilnietiško YIVO akademinių ir socialinių ryšių bei atliktų darbų spektrą.

1918 m. vasario 16 d. pradėtai kurti moderniai Lietuvos valstybei labai trūko profesionalų, todėl jos kūrėjų gretas 1918–1940 m. papildė nemenkas būrys mokslininkų, medikų, architektų, karių ir kitų sričių specialistų iš užsienio. Kai kurie iš jų Lietuvoje atliko epizodinį vaidmenį, kiti pasiliko ilgiau ir darniai įsiliejo į valstybės gyvenimą.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, milijonai civilių gyventojų buvo priversti palikti savo gimtąsias šalis. Pasak mokslininkų, Vakarų Europoje šią masinę tremtį simbolizavo 260 DP (angl. Displaced Persons, liet. perkeltieji asmenys) stovyklų. Lietuviai dipukai DP akronimą ironiškai išsivertė „Dievo paukšteliai“. Parodoje atspindėta Vakarų Europos karo pabėgėlių stovyklose atsidūrusių lietuvių leidybinė veikla ir ryžtas kurti sudėtingomis sąlygomis.

Minint 1863 m. sukilimo 150-ąsias metines, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė kilnojamąją parodą „Myliu savo Lietuvą, jai aš atidaviau savo silpnas jėgas...“, skirtą vienam žymiausių sukilimo vadų – kunigui Antanui Mackevičiui.

Paroda skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui. Joje pateikiami žymių Lietuvos literatūros ir kultūros veikėjų pasisakymai apie Kovo 11-osios reikšmę, išreiškiantys lietuvių tautos siekius ir lūkesčius. Iliustruojama rašytojų fotonuotraukomis ir leidinių faksimilėmis.

Pasak istoriko Algirdo Jakubčionio, „Baltijos kelias išreiškė trijų tautų laisvės ir valstybingumo tikslą. Jo metu buvo parodytas nesmurtinis  nepriklausomybės siekis. Baltijos kelias turėjo ir tarptautinę reikšmę, į jį dėmesį atkreipė pasaulio šalys. Tai buvo unikalus ir nepakartojamas renginys, kai pirmą kartą taip susivienijo estai, latviai ir lietuviai, turėję vieną tikslą – būti nepriklausomi.“

Ekspozicijoje pristatomi Lietuvos objektai, įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą: Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Kernavės archeologinė vietovė, Trakų vaizdai (tik planuojami įtraukti), Struvės dienovidinio lanko brėžiniai bei žemėlapių fragmentai, Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai: lietuviškų kryžių pavyzdžiai, dainų ir šokių švenčių Lietuvoje akimirkos.

Parodoje eksponuojami dokumentai, nuotraukos, laiškai, knygos (lietuvių, lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis) parodančios to meto įvykius. Pasitelkus dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Nacionalinės bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų parodoje parodomi O. Milašiaus, P. Klimo, D. Zauniaus, K. Bizausko, J. Urbšio ir kitų 1918–1940 m. Lietuvos diplomatų politinė ir visuomeninė veikla, jų gyvenimo realijos.

10 plakatų, 100 x 70 cm, įrėminti.

Algimantas Kezys gimė 1928 m. Lietuvoje. Pasitraukęs į Vakarus dar prieš sovietams okupuojant gimtąją šalį, A. Kezys 1950 m. atvyko į Jungtines Valstijas studijuoti, siekdamas tapti jėzuitų kunigu. 1956 m. jis gavo filosofijos magistro laipsnį Lojolos universitete Čikagoje. Paskirtas į lietuviškąją Tėvų jėzuitų arkivyskupiją jis tarnavo savo tautiečiams Čikagoje ir kituose Jungtinių Valstijų miestuose. Dirbdamas Čikagoje, jis įkūrė Lietuvių fotobiblioteką ir Lietuvių bibliotekos leidyklą, leidžiančią literatūrą etninėmis temomis.