Telefonas Klaustukas Sitemap

Mediateka

COVID-19 naratyvo analizė iš kalbinės ir psichologinės perspektyvos

Kaip žadėta Kalbos klubo klausytojams, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje tęsiama COVID-19 naratyvo analizė. Šį kartą naratyvas aptariamas ir iš psichologinės pusės.

Primename, kad kiekvienas reiškinys šiuolaikinėje sociokultūrinėje aplinkoje turi savo naratyvą (naratyvus). Naratyvo atsiradimui didelę, nors kartais ir neįvertinamą reikšmę turi kalba: vartojama leksika, semantinės konstrukcijos, tropai, stilistinės priemonės. Žodžių semantika gali būti „klastinga“, nes prasmės formavimo mechanizmuose veikia sudėtingas reiškinys – žodžio sąvoka ir reikšmės asociacijos sukuria implikacijas, darančias įtaką reiškinio vertinimui. Ar leksinės implikacijos daro poveikį psichologiniam žmogaus būviui? Akademinio Lietuvių kalbos žodyno duomenimis panika semantiniais ryšiais yra susijusi su tokiais žodžiais kaip išgyvenimas, išgyventi, liga, ligonis, mirti, mirtis, mirusysis, numirėlis, lavonas, išgąstis, gąsdinti, išsigąsti, baimė, bijoti, jaudulys, jaudintis, grėsti, grėsmė, grėsminga, grėsmingai, pavojus, pavojinga, pavojingai, nelaimė, nelaimingas, nelaimingai ir t. t. Ar neatsakingas šių žodžių vartojimas galėjo turėti padarinių visuomenės psichinei sveikatai pandemijos metu? Jei žodžiai nesąmoningai ir / arba pusiau sąmoningai daro poveikį žmogaus psichinei būklei, tai galima juos paversti galinga manipuliacine jėga. Ką daryti, kad taip neatsitiktų? Kaip psichologai vertina posakį žodis žeidžia, žodis gydo?

Apie tai kalbamės su psichologe ir rašytoja Genovaite Petroniene.

Taip pat žiūrėkite

2021 m. birželio 17 d.

Lietuvių kalbos ateitis: semantika

2021 m. gegužės 17 d.

Visa tiesa apie kuršininkų kalbą

2021 m. gegužės 13 d.

Miesto prakalbinimas ir įkalbinimas