Mediateka

Politika Lietuvoje dažniausiai interpretuojama vadovaujantis nusistovėjusiomis politikos analizės taisyklėmis. Tačiau komunikacinis politikos aspektas lieka nuošalėje, nors daugelis sprendimų, vertybinių pasirinkimų, taktinių ar strateginių žingsnių nulemiami būtent komunikacinių santykių. Taigi, komunikacinis politikos aspektas Lietuvoje lieka neištirtas.

„Virtus Lituana. Politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje“ – tarpdiscipininė mokslinė monografija, skirta politinei minčiai Simono Daukanto istoriografijoje atskleisti, pasitelkiant naujovišką šios istoriografijos perskaitymą ir analizę. Simono Daukanto politinė mintis – itin aktuali mūsų dienomis, ypač Lietuvos Herodoto požiūris į veiklaus individo ir tvarios politinės bendruomenės tarpusavio priklausomybę, jo suformuluota prigimtine teise ir teisingumu grįsto gero viešojo valdymo samprata.

Czesławas Miłoszas – Lietuvoje gimęs lenkų poetas, romanistas ir eseistas. Pasaulinio garso rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Vilniaus miesto garbės pilietis, Lietuvos rašytojų sąjungos garbės narys. Menininko, kurio įžvalgoms, kūrybai ir gyvenimo istorijai nėra senaties termino.

Teisininkas Jokūbas Šernas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė būdamas 29-erių metų. Lietuvos Tarybos narių amžiaus vidurkis buvo 39 metai. Vyresni nei 50 metų buvo Jonas Basanavičius ir Stanislovas Narutavičius. Kaip valstybininką jį geriausiai charakterizuoja generalinio sekretoriaus pareigos Lietuvos Taryboje, per kurio rankas perėjo svarbiausi kuriamos valstybės dokumentai. Eidamas šias pareigas 1918 m. liepos 11 d., jis pasiūlė Lietuvos Tarybai institucijos pavadinime įterpti žodį „Valstybės“.

Falsifikatų arba klastočių buvo visais laikais. Klastočių iniciatoriai ir jų siekiai, kaip ir klastojimo objektai (tiek materialūs, tiek nematerialūs), buvo labai įvairūs. Skirtingi buvo ir falsifikatoriai, tiek kalbant apie jų visuomeninį statusą, tiek apie meistriškumą. Mokslinių straipsnių rinkinys „Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime" – tai siekis į falsifikatų problematiką pažvelgti per pagalbinių istorijos mokslų prizmę.

Už miesto tyrinėjimus pelnęs šv. Kristoforo statulėlę, Vilniaus mero premiją ir kitų apdovanojimų, Darius Pocevičius rašo toliau. Antroje „Istorinių Vilniaus reliktų 1944–1990“ dalyje prisimenamas laikotarpis nuo 1965 iki 1990 m.: autorius pateikia tuomečių knygynų, leidyklų, vaistinių, juvelyrinių ir valiutinių parduotuvių apžvalgą, atkreipia dėmesį į reliktus, kuriuos mieste paliko dailininkai, kompozitoriai, rašytojai, šachmatininkai, „Spartos“ fabriko darbininkai, pirmieji kompiuterių specialistai.

Šeštas Ukrainos prezidentas nuėjo ilgą kelią – nuo aktoriaus iki ukrainiečių tautos lyderio. Žmogus, pasaulio valstybių vadovų sutiktas smalsiai ir su pašaipa, tapo politiku, dabar Vakaruose pasitinkamu plojimais. Maža to, įtakingiausių valstybių lyderiai jaučiasi pagerbti, galėdami pavadinti jį savo draugu.

„Šiandien daug kalbama apie propagandą. Viešojoje erdvėje aiškinama, kaip atpažinti propagandą, kokiais kanalais ji dažniausiai skleidžiama, kaip geriausiai kovoti su propaganda. Atsakyti į šiuos klausimus svarbu ir reikšminga. Kita vertus, pirminis klausimas, kuris turėtų būti keliamas, – kodėl egzistuoja propaganda? Kodėl komunikacijoje propagandos technikos ir metodikos yra tokios gajos? Atsakę į šį pamatinį klausimą, geriau suprasime propagandos prigimtį, taps aiškesni jos veikimo principai“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas dr. Mantas Martišius savo monografijoje „Atsargiai – propaganda“.

Rytų ir Vidurio Europos transformacijos gylis ir intensyvumas XX amžiaus devintajame ir paskutiniajame dešimtmetyje nustebino daugumą diplomatų ir politikos apžvalgininkų. Nereikia nė sakyti, kad Europos politika dabar atrodo visiškai kitaip nei Šaltojo karo metais.

Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena, primenanti mums 1941 m. Sovietų Sąjungos pradėtas masines Lietuvos gyventojų deportacijas į atokias ir gamtiškai atšiaurias Sovietų Sąjungos teritorijas.

Vienerių metų neįtikėtinų įvykių, sutapimų ir meninių atradimų kronika.

Ši knyga – dar vien pliauska į liepsnojantį diskusijų apie sovietmetį ir inteligentijos vaidmenį tuomet laužą. Ar iš tiesų sovietiniai inteligentai buvo be prošvaisčių konformizmo liūne įklimpę prisitaikėliai? Kas skatino ir kas stabdė inteligentų prisitaikymą? Kokias formas jis įgijo? Kaip su konformizmu buvo susijusios įvairios oponavimo sovietinei santvarkai formos?

Tėvą Antaną Saulaitį būtų galima vadinti kunigu be sutanos: jis nepataikauja Bažnyčiai, nesmerkia tų, nuo kurių nusisuka kai kurie dvasininkai. Jis niekada nepameta savo tikėjimo kelio, net kai išbandymai, atrodo, ne žmogaus jėgoms. Tėvas Antanas žino, kokia sprangi pabėgėlio duona, kokia ta tikroji Amerika, kurioje doleriai ant medžių neauga. Kaip atrodo akistata su mirtimi, kai akimirksniu turi reaguoti ir išsigelbėti.

Lapkričio 3 d. prezidentui Valdui Adamkui sukanka 95-eri. Šiai sukakčiai išleista biografija „Adamkus“. Lapkričio 4 d. naująją knygą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatys autorius prof. Egidijus Aleksandravičius, dr. Darius Kuolys, dr. Mykolas Drunga ir dr. Aurimas Švedas. Renginyje dalyvaus ir prezidentas V. Adamkus. Pristatymą kviečiame stebėti Nacionalinės bibliotekos „YouTube“ ir „Facebook“ paskyrose.

Po 14 metų pasirodė nauja Lietuvos raudonoji knyga. Ją išleido Aplinkos ministerija, solidų leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip ketverius metus. Lietuvos raudonoji knyga supažindina su šalyje saugomomis gyvūnų, augalų ir grybų rūšimis, joms gresiančiu pavojumi ir apsaugos būkle. Knyga parengta pagal 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą. Joje aprašytos 566 gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, publikuojama iliustracijų ir paplitimo žemėlapių.